Statyba yra pakankamai inertiškas sektorius. Tačiau klimato kaita ir su tuo susijusios problemos vis intensyviau keičia ir inertišką mąstymą. Pastatų ir statinių tvarumą, draugiškumą aplinkai įrodantys sertifikatai tapo siekiamybe, todėl statytojai ieško vadinamųjų žalių sprendimų, medžiagų.

Kadangi ES valstybėms strategijose nurodyta numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad nuo 2050-ųjų pastatų ūkyje energija būtų vartojama itin efektyviai, aukštesnė energinio naudingumo klasė pastatams tapo privaloma. Kitas žingsnis, kuris kol kas nėra numatytas kaip privalomas, yra pastatų žalumas (tvarumas). Rinkoje jau egzistuoja ir yra plačiai taikomi tvarumo vertinimo standartai. Ekspertų nuomone, tik laiko klausimas, kada pastatų tvarumo sertifikatas taps norma arba prievole.

Polipropileno fibra – mažina CO2 išmetimus ir sąnaudas

Betonas ir plienas yra plačiausiai naudojamos medžiagos statybų sektoriuje, bet jos taip pat yra ir imliausios energijos, taip didinant CO2 išmetimą į atmosferą. Betonas yra antras plačiausiai naudojamas produktas pasaulyje po vandens. Šiame kontekste svarbios tampa tokios inovacijos, kaip alternatyvios betono armavimo priemonės.

„PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms. Ji siūlo šiuolaikiškus tvarius sprendimus betonavimo darbams. Rinkoje sparčiai populiarėja įmonės siūlomas sprendinys betono armavimui – polipropileno fibra, kuria galima pakeisti šiuo metu plačiai naudojamą plieninę fibrą ir armatūros tinklus.

„Naudojant šiuos sprendinius ir medžiagas, prisidedama prie CO2 emisijos mažinimo, – sako Andrius Karpauskas, bendrovės „PP Baltic“ vadovas. – Jeigu betoną armuotume ne įprasta plieno fibra, o naudotume polipropileno fibrą, žymiai sumažintume į aplinką išmetamą CO2 kiekį.“

Polipropileno fibros pranašumai

Lyginat su plienine fibra ir pluoštu – polipropilenu armuotas betonas yra atsparesnis ir ilgiau tarnauja. Polipropileno fibros reikia daug mažiau nei plieno fibrų: su 1 t plieninių fibrų galima suarmuoti 40 kub. metrų betono, o su 1 t polipropileno fibrų – net 333 kub.m betono. Kalbant apie pamatus, armatūros kiekį, reikalingą įrengiant polinius, plokštuminius ar tiesinius pamatus individualiuose namuose, daugiaaukščiuose pastatuose, įvairiuose sandėliuose ar kituose statiniuose, galima sumažinti beveik perpus. Lyginant su armatūros tinklais – naudojant polipropilenu armuotą betoną daug didesnis darbo greitis, mažesnės darbo sąnaudos ir kaštai.

Lyginant su plienine armatūra polipropileno gamyboje į atmosferą išmetama daug mažiau CO2, todėl pastatai, kuriuose naudojamas polipropileno fibra Durus armuotas betonas, nesunkiai gali pretenduoti į tvarių žaliųjų pastatų grupę. Mokslo tyrimai, 2020m. atlikti Danijos technologijų universiteto kartu su inžinerinių kompanijų COWI ir Ramboll inžinieriais parodė, kad tam pačiam kiekiui betono suarmuoti, naudojant polipropileno fibrą Durus EasyFinish, į aplinką išmetama 70-90% mažiau CO2, lyginant su armavimu armatūros tinklu ar plieniniu pluoštu. Tad galima tiksliai apskaičiuoti sutaupomą CO2 kiekį kiekvienam projektui. Tyrime vertintas visas gyvavimo ciklas – nuo žaliavos šios fibros gamybai iki utilizavimo ciklui pasibaigus.

Naudojant polipropilenu armuotą betoną lauko aikštelių dangai vietoje asfalto, toks betonas atsparesnis druskoms, šarmams, rūgštims, nesuyra dėl ledo poveikio, nereaguoja į karštį ir jame nesusidaro provėžos.

Polipropileno fibra armuotas betonas atlaiko dideles apkrovas

Nors grindų ir lauko aikštelių armavimui PP Baltic teikiami sprendiniai jau naudojami eilę metų, projektuotojams vis dar sunkiai įsivaizduojama, kaip polipropileno fibrą galima naudoti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, vėjo jėgainių ir pan. pamatuose. Tačiau Kopenhagos devynaukščio statybos atvejis, kuriame pamatų armavime ~35% plieno armatūros buvo pakeista į armavimą polipropileno fibra, rodo, kad tai įmanoma ir netgi labai naudinga rangovui ir užsakovui.